Biurai po pandemijos: ne kur, o kaip dirbsime?

Kasrytinė kelionė į darbą, pietūs su kolegomis ir nuolatinis socialinis kontaktas – šiuos kažkada nepajudinamus darbo komponentus pandemija pakeitė į darbą iš namų, vaizdo konferencijas ir gerokai sumažėjusį gyvo bendravimo kiekį. Ekspertų nuomone, darbo modelis, kai darbuotojai kasdien susitikdavo biure, turės keistis, o tai pirmiausiai pareikalaus naujo požiūrio į įmonės valdymo procesus. 

 

„Biurai visame pasaulyje šiandien patiria didžiulį iššūkį ir privalo keistis, tačiau dar labiau keistis turi įmonės valdymas. Nors kol kas dar tik pradedame tai įsisąmoninti, tačiau darbas nuotoliniu būdu negali vykti taip pat, kaip vykdavo biure. Darbuotojams, dirbantiems iš namų, reikia kitokių įgūdžių ir darbo metodų, o įmonėms – naujų valdymo bei veiklos vertinimo modelių siekiant užtikrinti rezultatą. Tad sprendimai dėl įmonės valdymo pokyčio dabar yra svarbiausi – pirmasis klausimas, kurį turime kelti, yra ne kur, o kaip norime dirbti ateityje?“ – akcentuoja didžiausią biurų parką valdančio „Technopolio“ Lietuvos verslo regiono vadovė Lina Maskoliūnė.

 

Pasak jos, įvairūs pasauliniai tyrimai rodo, kad darbuotojai yra patenkinti darbu iš namų ir įžvelgia daug jo privalumų. Vadybos konsultacijų įmonės „McKinsey & Co.“ atlikto tyrimo duomenimis, 80 proc. darbuotojų patinka dirbti iš namų, o „IBM“ tyrimo duomenimis, 54 proc. jų norėtų, kad namai išliktų pagrindine darbo vieta. Respondentų teigimu, teigiami tokio darbo aspektai yra sutaupomas pasirengimo ir kelionės į darbą laikas, namuose lengviau susikaupti ir atlikti darbą, lengviau derinamos darbo ir asmeninio gyvenimo atsakomybės. „Įvairių įmonių vasarą atliktos apklausos rodo, kad vidutiniškai apie 30 proc. darbuotojų norėtų visada dirbti iš namų, o apie 30–40 proc. – kartais užsukti į biurą“, – atskleidžia L. Maskoliūnė. Tačiau ji pabrėžia, kad tai tėra pirminiai duomenys, apibendrinantys šiltąjį sezoną, ir tik pragyvenus visą ciklą įmanoma turėti patikimos informacijos tolimesniems verslo sprendimams.

 

Nuotolinį darbą taip pat lydi nemaži iššūkiai: ilgainiui krentanti motyvacija ir produktyvumas, išsitrynusios darbo ir asmeninio gyvenimo ribos bei bendravimo, vieno iš bazinių žmogaus poreikių, trūkumas. „Dirbdami iš namų supratome, kad tas laikas, kurio anksčiau nevertinome ar net nepastebėjome – pokalbiai su kolegomis prie kavos ar pietų stalo, verslo vakarienės – buvo vienas vertingiausių darbe gaunamų dalykų dėl žmogiškojo ryšio“, – savo įžvalgomis dalinasi vadovė. „Tarptautinėse įmonėse jau pasigirsta kalbų, kad vadovai ženkliai jaučia darbuotojų motyvacijos kritimą ir, dirbdami nuotoliniu būdu, jaučiasi nebekontroliuojantys verslo rezultatų.“

 

Siekdamos prisitaikyti prie naujos realybės, organizacijos turės pradėti nuo požiūrio, kad darbo erdvė yra ne biure, o komandoje, tarp žmonių. Tad ateityje verslai, pasirinksiantys dirbti nuotoliniu būdu, privalės taikyti geriausias vertikaliu pasitikėjimu ir darbuotojų atsakomybe grįstas valdymo praktikas. Pasak ilgametę vadovavimo patirtį turinčios „Technopolio“ vadovės, keičiantis tokia kryptimi, stipriai kinta ir vadovo vaidmuo. Jis tampa tuo žmogumi, kuris buria darbuotojus bendram tikslui ir sudaro jiems sąlygas kurti, prisiimti atsakomybę ir priimti sprendimus savarankiškai. Todėl ir vadovams, ir darbuotojams prireiks visiškai naujų kompetencijų ir žinių, daugiau atvirumo ir skaidrumo.

 

Tai padiktuos ir atitinkamus sprendimus biure – jis turės orientuotis į besikeičiančius darbuotojų poreikius pagal tai, kokias užduotis ar projektus jie turi įgyvendinti šiandien. „Ateities biuras – tai nebe vienas „namas“, o darinys iš daugybės įvairioms funkcijoms skirtų gyvų erdvių, kur žmonėms saugu susitikti, bendradarbiauti, kurti, įsitraukti, gauti dėmesio ir pripažinimo tuomet, kai to reikia. O namai bus ta vieta, kur atliksime didžiausio susikaupimo reikalaujančias užduotis arba čia dirbsime dėl įmonių suteiktos galimybės derinti savo profesinius ir asmeninius iššūkius“, – sako L. Maskoliūnė.

 

Pasak jos, įmonėms verta persvarstyti realų darbo vietų ir bendradarbiavimo erdvių biure poreikį, nes lanksčiu grafiku dirbantys darbuotojai susikaupimo reikalaujančias užduotis daugiausiai atliks namie, o į biurą ateis susitikti ir dirbti su kitais. Tad įmonės, kurios savo darbuotojams suteiks lankstumo ir galimybę kasdien pasirinkti, kur dirbti, gaus didesnio talentų dėmesio ir įvertinimo.

 

„Pandemijos sukelti pokyčiai iš tiesų yra ne fiziniai, o vertybiniai. Iš rezultato atsisukame į žmones, kurie ir yra tikrasis verslo akceleratorius – galios, jėgos ir kūrybos šaltinis. Toks pokytis žymi visiškai kitokios darbo eros pradžią, kurioje daug nežinomybės, tačiau ir daug galimybių augti“, – teigia L. Maskoliūnė.

 

Apie „Technopolį“

Tarptautinė nekilnojamojo turto grupė „Technopolis Plc.“ – darbo erdvių ekspertai, siūlantys efektyvius ir lanksčiai pritaikomus biurus bei bendradarbystės erdves septyniose Šiaurės ir Baltijos regionų šalyse. Bendrovės kuriamose erdvėse įsikūrę apie 1,6 tūkst. bendrovių, dirba daugiau nei 50 tūkst. darbuotojų. Įmonė savo klientams iš vienų rankų teikia visas darbo erdvėms reikalingas paslaugas: nuo darbo erdvių dizaino, priimamojo, verslo susitikimų sprendimų, restoranų iki valymo paslaugų, išskirtinį dėmesį skiriant vertės kūrimui ir klientų poreikių tenkinimui. Vilniuje, šalia Ozo parko, „Technopolis“ valdo verslo parką, kurį sudaro 7 pastatai – „Alfa“, „Beta“, „Gama“, „Delta“ ir „Penta“ biurų pastatai, o 2021–ųjų pradžioje planuoja atidaryti dar vieną – „Nova“. Jam atvėrus duris, „Technopolio“ biurų parkas išaugs iki 104 tūkst. kv. m nuomojamo ploto, čia dirbs apie 8 300 žmonių.

 

Daugiau informacijos:

Augustė Sturlytė, tel.  +370 674 31812, press@technopolis.lt

 

 

Vilnius

Ozas

Technopolis – tai tarptautinė nekilnojamo turto plėtros ir valdymo įmonių grupė, kuri Skandinavijoje, Estijoje, Lietuvoje ir Rusijoje valdo 20 verslo parkų. Technopolis  veiklą Lietuvoje pradėjo 2013 m.